priedėvinis

príedėvinis, -ė (dk.) adj. (1) DŽ, prýdėvinis (ž.) (1); M.Valanč namie, prie darbo dėvimas, nešiojamas (apie drabužį): Biškį išaudėm lininio, jug ans ne prýdėvinis – šventai dienai KlvrŽ. Prýdėvinius abrūsus reiks da išausti Ms. Pačios numie prydėvinį ir išeiginį drabužį sau tiekė S.Dauk. Prydėvinis drabužis, apsiaustas namie dėvėti J.